Sukčiavimo drama Stendalyje: nepažįstami žmonės pavagia šimtus tūkstančių eurų!
2025 metų lapkričio 3 dieną Stendalio rajone 57 metų moteris tapo rimto netikrų banko darbuotojų telefoninio sukčiavimo auka.

Sukčiavimo drama Stendalyje: nepažįstami žmonės pavagia šimtus tūkstančių eurų!
Stendalio rajone kilo plataus masto sukčiavimo atvejis, kai kibernetinių nusikaltimų auka tapo 57 metų moteris. Nežinomi nusikaltėliai apsimetė banko darbuotojais ir paprašė moters įvesti asmeninę informaciją. Moteriai pateikus prašomą informaciją, jai paskambino tariamas banko darbuotojas, kuris ją dar labiau suklaidino. Dėl to ji atliko kelis pervedimus, dėl kurių patyrė finansinių nuostolių šešių skaičių viduryje. Kriminalinės policijos tyrimas buvo pradėtas nedelsiant, nes tai ne pirmas tokio pobūdžio incidentas, todėl Stendalio policija griežtai perspėja dėl tokių sukčiavimo būdų.
Perspėjimai ypač skirti žmonėms, kurie sulaukia panašių skambučių ar el. laiškų iš tariamų banko darbuotojų. Policija tai apibūdina kaip sukčiavimo el. laiškų, kuriais kaltininkai siekia gauti neskelbtinų duomenų arba perduoti duomenis, pavyzdžiais. Vartotojai turėtų būti atsargūs ir neatskleisti jokios asmeninės informacijos ir neatlikti pervedimų, kai prašoma telefonu. Sulaukus įtartinų skambučių, policija pataria nedelsiant padėti ragelį ir pranešti bankui savo žinomus kontaktinius duomenis.
Elektroninių nusikaltimų augimas
Incidentas Stendalyje išryškina didėjančią elektroninių nusikaltimų grėsmę, kuri paliečia tiek įmones, tiek privačius asmenis. Statistos duomenimis, sukčiavimas yra vienas iš labiausiai paplitusių asmens duomenų gavimo būdų. 2025 m. kovo mėn. buvo aptikta apie 347 000 sukčiavimo svetainių, kuriomis buvo siekiama sugauti nepatyrusius vartotojus. Nusikaltėlių metodai yra įvairūs – nuo netikrų svetainių iki apgaulingų el. laiškų, kuriuose skubiai prašoma atskleisti slaptažodžius arba TAN.
Be sukčiavimo, ransomware atakos yra rimta grėsmė. Jie diegia kenkėjiškas programas, kurios blokuoja sistemas arba užšifruoja duomenis, kol bus sumokėta išpirka. Finansinės šių išpuolių pasekmės yra didžiulės ir įvairiose šalyse skiriasi. Sveikatos priežiūros sektoriuje, kuris yra ypač pažeidžiamas, vidutinė duomenų pažeidimo kaina yra daugiau nei 7 mln. Apskaičiuota, kad 2025 m. pasaulinės kibernetinio saugumo išlaidos sieks apie 95 mlrd. USD, o tai rodo, kad įmonės ir institucijos turi skubiai apsisaugoti.
Rekomendacijos, kaip išvengti sukčių
Atsižvelgiant į visus šiuos pavojus, būtina imtis prevencinių priemonių. Policija ir kibernetinio saugumo ekspertai rekomenduoja įgyvendinti organizacines ir technines saugumo priemones. Tai apima ugniasienių ir VPN naudojimą, taip pat naujas dirbtinio intelekto technologijas. Vis daugiau įmonių taip pat renkasi apsidrausti nuo kibernetinės rizikos, kad apsisaugotų nuo finansinių nuostolių.
Apskritai Stendal atvejis rodo, kad elektroniniai nusikaltimai yra rimta problema, kuri vienodai veikia piliečius ir institucijas. Labai svarbu išlikti budriems ir imtis konkrečių veiksmų saugumui gerinti.