Klimato kaita statybose: klimatui neutraliam pertvarkymui reikia 1,4 trilijono eurų!

Klimato kaita statybose: klimatui neutraliam pertvarkymui reikia 1,4 trilijono eurų!

Diskusijos apie CO2 emisijas Vokietijoje tampa vis aktualesnės. Vokietijos gyvenamieji pastatai išmeta apie 14 procentų šalies išmetamo CO2 kiekio. Dabartinis tyrimas atskleidžia šį faktą, kuris rodo didžiulius finansinius reikalavimus, reikalingus klimatui nekenksmingam pertvarkymui. Tyrimo duomenimis, nekilnojamojo turto sektoriaus pertvarka kainuos apie 1,4 trilijono eurų. Šie skaičiai rodo, kad reikia skubiai imtis veiksmų dekarbonizacijos srityje, kuri apibūdinama kaip labai sudėtinga. Arne Holzhausen iš „Allianz Research“ pabrėžia, kaip svarbu anksti imtis priemonių, kad būtų laikomasi klimato apsaugos reikalavimų. Rezultatai gauti iš bendro Allianz ir Allianz Trade tyrimo, kuriame išsamiai analizuojama situacija statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje.

Klimatui palankaus restruktūrizavimo poreikis aiškus ne tik Vokietijoje. Pasauliniai tyrimai taip pat rodo, kad statybų sektorius gali atlikti lemiamą vaidmenį mažinant CO2 emisiją. McKinsey ir Pasaulio ekonomikos forumo tyrimai rodo, kad iki 2050 m. statybų sektoriuje išmetamas CO2 kiekis gali būti sumažintas iki 75 proc., arba 4 gigatonomis. Žiedinės ekonomikos įvedimas įvardijamas kaip pagrindinė strategija, kurios vertės kūrimo potencialas siekia iki 360 milijardų JAV dolerių.

Žiedinė ekonomika statybose

Analizėje pagrindinis dėmesys skiriamas šešių pagrindinių statybinių medžiagų, tokių kaip cementas, betonas, plienas, aliuminis, plastikas, stiklas ir tinkas, apvalioms koncepcijoms. Svarbu pažymėti, kad 75 procentai infrastruktūros, reikalingos iki 2050 m., dar turi būti pastatyta, ypač kylančiuose regionuose, tokiuose kaip Afrika, Artimieji Rytai ir Azija. Statybos sektorius, atsakingas už trečdalį medžiagų suvartojimo ir 26 procentus pasaulinio CO2 išmetimo, taip pat yra svarbus ekonominis pagrindas, kuriame dirba 7 procentai pasaulio gyventojų ir sukuriama 13 procentų ekonominės produkcijos.

Pasaulyje augant ir urbanizuojantis gyventojų skaičiui, statybų veikla nuolat auga. Tiesą sakant, kas 40 dienų statomas naujas Niujorko dydžio pastatas. Tyrime išskiriamos trys pagrindinės sritys, kaip pagerinti anglies pėdsaką: medžiagų cirkuliacija, energijos perdirbimas ir tolesnis CO2 naudojimas arba saugojimas. Visų pirma cementas ir betonas, kurie kartu išskiria 30 procentų išmetamųjų teršalų statybų sektoriuje, yra reikšmingas pasaulinio CO2 išmetimo šaltinis – 7 procentai.

Galimybė sutaupyti CO2 yra didelė. Naudojant atsinaujinančią energiją, perdirbant ir kaupiant CO2, iki 2050 m. iš viso būtų galima sutaupyti 2 440 mln. tonų CO2. Plienas taip pat gali sutaupyti iki 970 mln. tonų, o aliuminis galėtų sutaupyti 330 mln. tonų, o plastikas – 149 mln. Sebastianas Reiteris iš McKinsey pabrėžia, kad labai svarbu nustatyti ir įgyvendinti cirkuliacinius metodus statybų sektoriuje.

Turint omenyje šią informaciją, akivaizdu, kad būtinas koordinuotas požiūris į klimato tikslus statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuje. Tik įgyvendinus išsamią strategiją, kurioje atsižvelgiama ir į ekologinius, ir į ekonominius aspektus, būtina pertvarka gali būti sėkminga ir pasiekti klimato tikslai iki 2050 m.