Milijonas klimato apsaugai: Vokietijos nekilnojamojo turto nekilnojamojo turto skubiai reikia atnaujinti!

Milijonas klimato apsaugai: Vokietijos nekilnojamojo turto nekilnojamojo turto skubiai reikia atnaujinti!

Holzhausen, Deutschland - Dabartinis tyrimas rodo, kad iki 2050 m. Klimato renovacijai atnaujinti reikalinga maždaug 1,4 trilijono eurų investicija. Šios išvados pateiki https://www.merkur.de/wirtschaft/studielillions-euro-fuer-klimagers-mau-netig-zr-93822959.html "class =" šaltinis_1 "> Merkur . Šių investicijų skubumas

Tyrimas laikosi išsamaus požiūrio: Keturiose didžiausiose Europos ekonomikose - Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje - maždaug 3 trilijonų eurų investicijos reikalaujama iki 2050 m. Vokietijos būsto sektoriui, kuris gali kritiškai prisidėti mažinant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, t. Y. 1,4 trilijono eurų, pašalinama dėl renovacijos ir energijos vartojimo efektyvumo.

Pastato energijos įstatymo vaidmuo

Pagrindinis šio renovacijos elementas yra Statybos energijos įstatymas (šildymo įstatymas), kuris suteikia naujai įrengtą šildymą, kuris turi eksploatuoti ne mažiau kaip 65 procentus atsinaujinančios energijos. Tačiau partijos CDU, CSU ir SPD paskelbė koalicijos susitarime panaikinti šį įstatymą. Ateities orientacija šioje srityje išlieka neaiški.

Draugiškas klimatas taip pat gali suteikti ekonominių pranašumų. Manoma, kad nekilnojamojo turto kainos gali padidėti maždaug 0,5 procentinio punkto, o pridėtinės vertės nekilnojamojo turto pramonėje iki 2050 m. Gali padidėti viena trilijono eurų. Tai gali sukurti apie 107 000 naujų darbo vietų ir sumažinti nedarbo lygį vidutiniškai 0,2 procentinio punkto.

sankcijos ir investicijos į renovaciją

Norint įgalinti šiuos pakeitimus, būtina sujungti didesnes CO2 kainas, finansinę paramą ir patobulintas politinės struktūros sąlygas. Dabartinė 55 eurų už toną CO2 kaina turėtų būti padidinta iki daugiau nei 300 eurų už toną, kad būtų galima sutaupyti išlaidų statyboje.

Papildomos informacijos apie statybos renovacijos poveikį klimatui galima rasti trumpame Vokietijos tvaraus pastato draugijos (DGNB) tyrime, kuris haufe paskelbtas. Šis tyrimas rodo, kad nauji pastatai yra būtini, tačiau paprastai yra susiję su žymiai didesne CO2 išmetimu nei renovacija. Juose išmetamųjų teršalų kiekis yra nuo 50 iki 66 procentų mažesnis nei naujuose pastatuose, o tai pabrėžia renovacijos priemonių efektyvumą.

DGNB tyrime analizuojami 19 sertifikuotų renovacijos projektų ekologinio ciklo teiginiai ir skatinama anksti renovuoti. Ekologinis poveikis skiriasi priklausomai nuo renovacijos tipo, kuriam reikalinga individualia kiekvieno projekto analizė. Šios išvados yra skirtos būti politinių sprendimų pagrindu siekiant skatinti esamų pastatų atsargų išsaugojimą.