Trilijonai klimato apsaugai: Vokietijos nekilnojamąjį turtą skubiai reikia atnaujinti!

Trilijonai klimato apsaugai: Vokietijos nekilnojamąjį turtą skubiai reikia atnaujinti!

Dabartinis tyrimas rodo, kad iki 2050 m. reikės investuoti apie 1,4 trilijono eurų, kad visos Vokietijos gyvenamosios patalpos būtų nekenksmingos klimatui. Šios išvados pateikiamos iš „Allianz Research“ ir „Allianz Trade“ ir buvo paskelbtos „Newsmagazine“. Merkurijus paskelbta. Vokietijoje vien gyvenamieji pastatai sukelia apie 14 procentų CO2 emisijų, neatsižvelgiant į netiesioginį išmetimą, o tai pabrėžia šių investicijų skubumą.

Tyrime laikomasi visapusiško požiūrio: iki 2050 m. keturiose didžiausiose Europos ekonomikose – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje – reikės investuoti apie 3 trilijonus eurų. Vokietijos būsto sektoriuje, kuris gali labai prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, maždaug pusė šios sumos, t.

Pastato energetikos įstatymo vaidmuo

Centrinis šios pertvarkymo elementas yra Pastatų energetikos įstatymas (Šildymo įstatymas), kuris numato, kad naujai įrengiamos šildymo sistemos turi būti maitinamos ne mažiau kaip 65 procentais atsinaujinančios energijos. Tačiau CDU, CSU ir SPD partijos koalicijos sutartyje paskelbė panaikinsiančios šį įstatymą. Ateities kryptis šioje srityje lieka neaiški.

Klimatui palanki konversija taip pat galėtų duoti ekonominių pranašumų. Skaičiuojama, kad nekilnojamojo turto kainos iki 2050 m. gali padidėti apie 0,5 procentinio punkto, o pridėtinė vertė nekilnojamojo turto sektoriuje – vienu trilijonu eurų. Tai galėtų sukurti apie 107 000 naujų darbo vietų, o nedarbo lygis sumažėtų vidutiniškai 0,2 procentinio punkto.

Sankcijos ir investicijos į renovaciją

Kad šie pokyčiai būtų įmanomi, reikia aukštesnių anglies dioksido kainų, finansinės paramos ir geresnės politinės sistemos. Dabartinė 55 eurų CO2 kaina už toną turėtų būti padidinta iki daugiau nei 300 eurų už toną, kad būtų galima sutaupyti statybos sektoriaus išlaidas.

Papildomos informacijos apie pastatų renovacijos poveikį klimatui galima rasti trumpame Vokietijos tvarios statybos tarybos (DGNB) tyrime. Haufe paskelbta. Šis tyrimas rodo, kad nauji pastatai yra būtini, tačiau dažniausiai jie yra susiję su žymiai didesniu CO2 išmetimu nei renovuojant. Tokiais atvejais CO2 emisija yra 50–66 procentais mažesnė nei naujų pastatų, o tai pabrėžia renovacijos priemonių efektyvumą.

DGNB tyrime analizuojami 19 sertifikuotų renovacijos projektų gyvavimo ciklo vertinimai ir skatinama ankstyva renovacija. Ekologinis poveikis skiriasi priklausomai nuo renovacijos tipo, todėl kiekvienam projektui reikalinga individuali analizė. Šios išvados turėtų būti pagrindas priimant politinius sprendimus, skatinančius esamo pastatų fondo išsaugojimą.