Švietimo ateitis: Leipcigo konferencijoje aptariami nauji keliai!

Švietimo ateitis: Leipcigo konferencijoje aptariami nauji keliai!

2025 m. lapkričio 7 d. Leipcigo miestas atsižvelgs į 9-ąją Leipcigo švietimo konferenciją, kuri vyko 2022 m. rugsėjo 21 d. Naujojoje rotušėje. Renginys sukvietė švietimo specialistus, politikos atstovus ir mokslo ekspertus diskutuoti apie švietimo ir mokyklų ateitį. Pagrindinis klausimas buvo, kaip švietimas gali vystytis labai techniškame, globalizuotame pasaulyje ir kokius iššūkius reikia įveikti.

Konferencijoje buvo kalbama apie mokymosi visą gyvenimą poreikį ir pasirengimą karjerai, kurios šiandien dar nėra. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas pandemijos metu įgytai patirčiai. Tikslas buvo skatinti naujoviškas idėjas ir metodus švietime. Pagrindiniai diskusijų metu iškilę klausimai buvo susiję su galimais švietimo ateities scenarijais, politinių sprendimų priėmėjų vaidmeniu ir naujomis mokymosi formomis.

Konferencijos programa ir turinys

Diena prasidėjo 8.45 val. su dalyvių registracija. Konferencija prasidėjo 9.30 val., dalyvaujant Berlyno laisvojo universiteto prof. dr. Gerhard de Haan. Jo paskaita aptarė švietimo ateities lūkesčius ir viltis bei inicijavo mainus apie būtiną švietimo pertvarką.

10.30 val. sekė aistringi Margret Rasfeld ir Jamilos Tressel prašymai, raginantys radikaliai pakeisti švietimo struktūras. Po pietų pertraukos, 12.30 val., dalyviai turėjo galimybę darbo grupėse aptarti įvairius akcentus. Paskutinė renginio dalis baigėsi 16.00 val. pristačius darbo etapų rezultatus.

Švietimo svarba visuomenėje

Švietimas yra daug daugiau nei tik žinių įgijimas; jame aprašomas holistinis savęs ugdymo ir asmeninio bei kultūrinio brendimo procesas. Šis požiūris grindžiamas vokiečių švietimo samprata, kuri suprantama kaip nenutrūkstamas procesas, kuriuo siekiama suderinti protą, širdį ir tapatybę visuomenėje. Švietimui reikia gerai suformuotų institucijų, taip pat įvairių asmenų, galinčių ugdyti skirtingus savo talentus. Švietimo idėja, kurią suformulavo Wilhelmas von Humboldtas, skatina ne tik savirefleksiją, bet ir besimokančiųjų socialinius įgūdžius.

Šiuolaikinėje ugdymo filosofijoje skiriamas į kompetencijas orientuotas ugdymas ir holistinis ugdymo požiūris. Pirmąjį propaguoja viršnacionalinės organizacijos, tokios kaip EBPO, ir ji remiasi išmatuojamomis kompetencijomis, o antroji siūlo metodą, kuriame dėmesys sutelkiamas į asmeninį ir socialinį besimokančiųjų tobulėjimą. Kompetencijomis pagrįstų metodų kritikai teigia, kad jie gali sukelti struktūrinių neteisybių ir apriboti mokinių intelektualinę autonomiją.

Apibendrinant galima teigti, kad 9-oji Leipcigo švietimo konferencija suteikė svarbių impulsų būsimam švietimo sistemos dizainui ir belieka tikėtis, kad aptartas turinys ir požiūriai bus pritaikyti praktikoje, siekiant praturtinti Leipcige ir už jo ribų esantį švietimo kraštovaizdį.