Apgavikiškas skambutis: Leipcigeris praranda beveik 50 000 eurų!

Apgavikiškas skambutis: Leipcigeris praranda beveik 50 000 eurų!

Leipcigo Burghauzeno rajone įvyko šokiruojantis sukčiavimo atvejis, per kurį 36 metų vyras prarado beveik 50 000 eurų. Incidentas įvyko antradienį po tariamo banko darbuotojo skambučio. Jis paklausė vyro, ar jis atliko tam tikrus užsakymus, į kuriuos jis atsakė neigiamai. Tada nepažįstamasis informavo vyrą apie galimybę stabdyti ir perrašyti jo finansines operacijas, todėl buvo priimtas tragiškai neteisingas sprendimas: suinteresuotas asmuo davė sutikimą sandoriui ir jo pinigai dingo akimirksniu. Policija nedelsdama pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo ir kaltininko paieškos.

Tokie sukčiai, žinomi kaip „vishing“ – balso ir sukčiavimo derinys – tampa vis dažnesni. Nusikaltėliai telefonu prisistato banko darbuotojais ir naudoja strateginius metodus, kad įkvėptų pasitikėjimą ir darytų spaudimą aukoms. [SWR.de]. Taip nutiko Ralfui Schornui iš Štutgarto, iš kurio tariamo saugumo pareigūno skambučiu taip pat buvo išviliota 21 000 eurų.

Sukčiavimo atvejų ir saugumo priemonių didinimas

Tokių sukčiavimo atvejų pagausėjimas kelia vartotojų gynėjų nerimą. Jie įspėja, kad daugelis bankų dažnai perkelia kaltę klientui dėl neteisėtų mokėjimų. Labai svarbu, kad nukentėjusieji būtų atsargūs, kai sulaukia netikėtų skambučių. „Būkite įtarus ir patikrinkite skambinančiojo tapatybę“ yra esminės rekomendacijos. Be to, vartotojai neturėtų leisti sau daryti spaudimo, nes tai dažnai lemia skubotus sprendimus, kurie gali turėti lemtingų finansinių pasekmių.

Sukčiavimo atveju klientai turėtų nedelsdami susisiekti su savo banku, kad užblokuotų sąskaitą ir pateiktų pranešimą policijai. Bankai privalo kompensuoti neautorizuotus mokėjimus, tačiau norėdami tai padaryti, klientai turi įrodyti, kad jie nepasielgė labai aplaidžiai. Daugeliu atvejų tai gali būti sudėtinga, nes sukčiavimo svetainės dažnai greitai atsijungia.

Ypač nerimą kelia su internetine bankininkyste susijęs neapibrėžtumas. Daugelis bankų reikalauja tik vartotojo vardo ir slaptažodžio, kad būtų galima pasiekti, todėl sukčiams lengviau įsilaužti į savo aukų sąskaitas. Taip pat minima pavojinga skambintojo ID klastojimo technika, leidžianti sukčiams užmaskuoti savo telefono numerį ir taip skambinti patikimiau. Asmens duomenys, kurie siūlomi parduoti internete, taip pat atveria duris tokio pobūdžio sukčiavimui. Vartotojai turėtų būti ypač budrūs ir pranešti apie įtartinus el. laiškus vartotojų konsultavimo centrams.

Belieka tikėtis, kad tiek policija, tiek bankai imsis griežtesnių priemonių, kad geriau apsaugotų ir šviestų šių sudėtingų sukčiavimo schemų aukas.