Nesąžiningas skambutis: Leipzigeris praranda beveik 50 000 eurų!

Nesąžiningas skambutis: Leipzigeris praranda beveik 50 000 eurų!

Leipziger Stadtteil Burghausen, Deutschland - Leipcigo rajone Burghausene kilo bauginantis sukčiavimas, kurio metu 36 metų vyras prarado beveik 50 000 eurų. Incidentas įvyko antradienį paskambinus tariamam banko darbuotojui. Pastarasis uždavė vyrą klausimą, ar jis surengė tam tikrus užsakymus, kuriuos jis neigė. Tuomet nepažįstamasis informavo vyrą apie galimybę sustabdyti savo pinigų operacijas ir perrašyti rezervavimą, dėl kurio buvo priimtas tragiškas neteisingas sprendimas: atitinkamas asmuo davė patvirtinimą dėl sandorio, o jo pinigai per trumpą laiką dingo. Policija iškart pradėjo nuo sukčiavimo ir smurtautojo paieška.

Vis daugiau sukčiavimo siūlų, kurie yra žinomi kaip „matymo“ - balso ir sukčiavimo derinys - tampa vis dažnesni. Nusikaltėliai yra telefonu kaip banko darbuotojai ir naudoja strateginius metodus, kad pažadintų pasitikėjimą ir darytų spaudimą aukoms. [Swr.de] (https://www.swr.de/video/sendungen-az/marktcheck/betrug-im-online-banking was-un-wer-fuer-schaden-100.html) praneša, kad internete dažnai yra suklastotų telefonų numerių ir turi išsamią informaciją apie aukas, kurias galite įsigyti internete. Taip atsitiko, pavyzdžiui, Štutgartas Ralfas Schornas, kurį įtariamas saugumo pareigūnas taip pat apgavo 21 000 eurų, paskambinus.

Didėjantis sukčiavimo ir saugumo priemonių skaičius

Tokių sukčiavimo atvejų padidėjimas užtikrina susirūpinimą tarp vartotojų šalininkų. Jie perspėja, kad daugybė bankų dažnai paneigia kliento kaltę dėl neatskleistų mokėjimų. Nepaprastai svarbu, kad nukentėję žmonės būtų atsargūs dėl netikėtų skambučių. „Būkite įtartinas ir patikrinkite skambinančiojo tapatybę“ yra svarbios rekomendacijos. Be to, vartotojams neturėtų būti daromas spaudimas, nes tai dažnai lemia skubotus sprendimus, kurie gali turėti mirtinų finansinių padarinių.

Neapibrėžtumai internetinės bankininkystės srityje yra ypač nerimą keliantys. Daugeliui bankų reikia tik prieigos vartotojo vardą ir slaptažodį, todėl lengviau įsiskverbti į savo aukų sąskaitas. Taip pat daroma nuoroda į pavojingą skambinančiojo ID klastotės technologiją, kuri leidžia sukčiavimams užmaskuoti savo telefono numerį ir taip skambinti. Asmeniniai duomenys, kuriuos siūlo pirkti internete, taip pat nustato duris ir vartus. Vartotojai turėtų būti ypač budrūs ir pranešti apie įtartinus el. Laiškus vartotojų patarimų centruose.

Belieka tikėtis, kad tiek policija, tiek bankai imasi daugiau priemonių, kad geriau apsaugotų ir paaiškintų šių modernių sukčiavimo dygsnių aukas.